vapčioti

vapčióti, -iója, -iójo menk. 1. intr., tr. DŽ¹, Skr vapėti, švagždėti, murmėti: Senis dar kažką vapčiojo, bet nebenuklausiau rš. ^ Nepasilik kaip davatka už abrakus vapčióti (apie senmergystę) Ms. 2. intr. NdŽ, DŽ¹, Šts, Skd smukčioti: Didelis batas ant kojos vapčió[ja] vap vap, kad eini J. Kažin a besutaisys [batus], kad eitu, vapčió[ja] Ms. Klumpiai bevapčiódamys sumušė pūsles Slnt. 3. intr. klapčioti, taukšėti: Vapt, vapt vapčio[ja] langinyčios nepritrauktos J. 4. intr. būti atsivėrusiam, vipčioti: Subinė parpersta vapčiója J. \ vapčioti; atsivapčioti